Istorinės priežastys, geografinė padėtis ir priešiški santykiai su kaimyninėmis valstybėmis – Azerbaidžanu ir Turkija – ilgą laiką lėmė Armėnijos priklausomybę nuo Rusijos.
Saugumas buvo svarbiausia Armėnijos ir Rusijos bendradarbiavimo sritis – Rusija, dėl indėlio padedant laimėti pirmąjį Kalnų Karabacho karą, buvo laikoma pagrindiniu ir gyvybiškai svarbiu Armėnijos saugumo partneriu. Dėl uždarų sienų su Turkija ir Azerbaidžanu, ribojančių tranzito galimybes, nemažiau reikšmingos buvo ir išlieka energetika bei ekonomika.
Nepaisant šių veiksnių, abiejų valstybių santykiai ėmė kisti nuo 2018 metų Aksominės revoliucijos, kuri lėmė lyderio Nikolo Pašiniano atėjimą į valdžią. Armėnija laikėsi balansavimo tarp Vakarų ir Rusijos politikos, tačiau demokratiškos reformos Armėnijoje, panašios į kitų spalvotųjų revoliucijų eigą, pasėjo nepasitikėjimą iš Rusijos pusės, kuris lėmė santykių šaltėjimą. Antrasis Kalnų Karabacho karas ir Rusijos atsisakymas padėti Armėnijai, lėmęs pralaimėjimą Azerbaidžanui, drastiškai pakeitė abiejų valstybių santykius: Rusijos nepatikimumas paskatino Armėniją mažinti priklausomybę nuo tradicinio partnerio, gilinant bendradarbiavimą su Vakarais ir mezgant naujus ryšius.
Pastaruoju metu vis ryškiau matosi Armėnijos siekis atsiriboti nuo Rusijos ir stiprinti ryšius su Europos Sąjunga, JAV ir kitomis valstybėmis. Prieš mėnesį Jerevane pirmą kartą įvyko ES–Armėnijos viršūnių susitikimas, kuriame Pašinianas taip pat susitiko ir su Ukrainos prezidentu Zelenskiu. Tuo pačiu dažnėja Rusijos kritika dėl Pašiniano užsienio politikos bei ekonominio spaudimo taikymas, kaip atskleidžia importo ribojimai prekėms iš Armėnijos ir grasinimai riboti energetinių išteklių tiekimą, jei bus stiprinami ryšiai su ES.
Armėnija taip pat nuosekliai siekia normalizuoti santykius su Azerbaidžanu ir Turkija. Praėjusių metų rugpjūčio mėnesį Baltuosiuose Rūmuose pasirašyta taikos sutartis nurodo pozityvius poslinkius santykių gerinime. Normalizacija su Azerbaidžanu ir Turkija turi esminę reikšmę ne tik Armėnijos pastangose atsiriboti nuo Rusijos priklausomybės saugumo, energetikos ir ekonomikos srityse, bet ir apskritai mažinant Rusijos įtaką Pietų Kaukaze.
Priklausomybės nuo Rusijos mažinimas energetikos, saugumo ir ekonomikos srityse
Energetika išlieka sritimi, kurioje Rusijos įtaka Armėnijai, kaip valstybei, kuri neturi gamtinių dujų ar naftos išteklių, yra itin reikšminga. Remiantis 2025 metų duomenimis, Armėnija importuoja beveik 82 % dujų iš Rusijos. Taip pat Rusijos kompanija Gazprom kontroliuoja dujotekius: nutiestą per Sakartvelą iš Rusijos ir Armėnijos–Irano jungtį. Priklausomybė nuo Rusijos pasireiškia ir branduolinėje energetikoje. Armėnijoje nuo sovietmečio veikianti ir renovacijos laukiančioji branduolinė elektrinė Metsamor gauna kurą iš Rusijos. Tolimesnis šios elektrinės likimas teikia vilčių dėl Armėnijos energetinės priklausomybės mažinimo, kadangi ieškoma tarptautinių partnerių, galinčių prisidėti prie naujos elektrinės projekto. Tarp variantų – Prancūzija, JAV, Rusija, Kinija ir Pietų Korėja. Tačiau iki tol, kol bus priimtas sprendimas dėl partnerio ir įgyvendintas naujos elektrinės projektas, priklausomybė nuo Rusijos išliks. Remiantis naujausia informacija, planuojama, kad rusiška kompanija Rosatom prisidės prie šios elektrinės veiklos pratęsimo bent dešimčiai metų.
Nors Iranas galėtų būti alternatyva Rusijai energetikos srityje, dabartinė geopolitinė situacija ir Armėnijos siekis stiprinti bendradarbiavimą su ES ir JAV yra nesuderinami su energetiniu bendradarbiavimu su Iranu – dėl Vakarų taikomų sankcijų ir politikos Irano atžvilgiu. Šioje situacijoje Azerbaidžanas yra gera alternatyva dėl kelių priežasčių. Pirma, Armėnija ir Azerbaidžanas istoriškai turėjo jungiančią energetinę infrastruktūrą, kurios veikimas nustojo dėl geopolitinių priežasčių, todėl normalizacijos atveju reintegracija nebūtų sudėtinga. Antra, energetinis bendradarbiavimas su Azerbaidžanu sutampa su Armėnijos siekiu stiprinti ryšius su Europa. Dėl karo Ukrainoje Azerbaidžanas tapo svarbiu partneriu ES siekiant sumažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos. Armėnijos ir Azerbaidžano energetinio tranzito atnaujinimas galėtų reikšmingai prisidėti ir prie Europos energetinės situacijos gerinimo. Trečia, atviros sienos su Azerbaidžanu galėtų atverti alternatyvius branduolinio kuro šaltinius Armėnijai, pagrinde uraną iš Kazachstano. Galiausiai, Sakartvelo energetinės diversifikacijos ir priklausomybės nuo Rusijos sumažinimo sėkmė, nulemta bendradarbiavimo su Azerbaidžanu, atskleidžia tokio sprendimo galimybes.
Kalbant apie saugumą, Antrojo Kalnų Karabacho karo įvykiai aiškiai parodė nepakankamą Rusijos norą tiesiogiai prisidėti prie Armėnijos saugumo. Tuo pačiu karas Ukrainoje ir jau penktus metus trunkanti Rusijos silpstantė įtaka Pietų Kaukaze leidžia teigti, kad Rusija neturi ne tik noro, bet ir galimybių prisidėti prie Armėnijos saugumo užtikrinimo. Nors Armėnija formaliai yra Rusijos lyderiaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) narė, dėl pastarųjų įvykių tiek gyventojų, tiek valdžios nepasitenkinimas šios organizacijos neveiksmingumu yra aiškus. Šios priežastys 2024 metais lėmė Armėnijos sprendimą stabdyti narystę KSSO. Siekį mažinti priklausomybę nuo Rusijos saugumo srityje atskleidžia ir stiprinami ryšiai su Indija ir Prancūzija ginklų tiekime. Nauja ginkluotė – oro gynybos sistemos, radarai, sunkioji artilerija – sėkmingai sumažino Rusijos tiekėjų dalį Armėnijos arsenale. Europa ir JAV taip pat vis labiau įsitraukia į bendradarbiavimą su Armėnija saugumo klausimais, daugiausia saugumo konsultacijų formatu, pažymėtina ir ES civilinė pasienio misija.
Nepaisant to, Azerbaidžanas ir Turkija išlieka grėsme, o atotrūkis tarp Azerbaidžano ir Armėnijos karinių pajėgumų – problema, kurią sunkiai gali išspręsti bendradarbiavimas su Indija ir Vakarais. Azerbaidžanas, kaip angliavandenilių ištekliais pasižyminti valstybė, turi geresnes finansines galimybes nei Armėnija modernizuoti ir stiprinti savo karinius pajėgumus. Kaip rodo Sakartvelo ir Ukrainos atvejai, Armėnija neturi partnerių, alternatyvių Rusijai, kurie galėtų tiesiogiai užtikrinti šalies saugumą konflikto metu. Tuo tarpu Turkijos įsitraukimas Antrojo Kalnų Karabacho karo metu leidžia manyti, kad Azerbaidžanas šiuo atžvilgiu taip pat turi pranašumą prieš Armėniją.
Tokiu atveju santykių normalizavimas su Azerbaidžanu ir Turkija, toliau didinant saugumo pajėgumus, leistų Armėnijai mažinti priklausomybę nuo Rusijos šioje srityje. Normalizacijos procesas leistų sukurti abipusiai naudingus ekonominius ir infrastruktūrinius projektus, tokius kaip TRIPP kelias, ir skatintų tarpžmogiškus kontaktus, kurie veiktų kaip konflikto atgrasymo priemonė.
Armėnijos ekonominė priklausomybė nuo Rusijos vis dar išlieka pastebima. Remiantis 2024 metų duomenimis, Rusija, po Jungtinių Arabų Emyratų, buvo antra Armėnijos eksporto partnerė bei pirmoji pagal importą – daugiau nei pusę Armėnijos importo sudarė rusiškos prekės. Nors Armėnija stiprina ekonominį bendradarbiavimą su ES siekdama mažinti priklausomybę nuo Rusijos, kaip leidžia teigti vykdoma CEPA sutartis, tuo pačiu išlieka Eurazijos ekonominės sąjungos (EES) narė ir delsia priimti aiškų sprendimą dėl narystės ateities. Ekonominė priklausomybė nuo Rusijos ir į ją orientuota EES problematiškumą atskleidžia neseniai Rusijos įvesti ribojimai armėniškų prekių importui, kurie taikomi kaip ekonominio spaudimo priemonė, siekiant nubausti Pašinianą už ryšių stiprinimą su ES ir daryti įtaką artėjantiems rinkimams. Nors ši situacija rodo, kad Armėnija turi galimybių mažinti ekonominę priklausomybę, prekybos kelių stoka dėl uždarytų sienų su Turkija riboja ekonominę integraciją į Vakarus. Šiuo metu prekės iš Armėnijos į Europą gali pasiekti tik per Sakartvelą. Gruzijos prorusiška ir prieš ES nukreipta politika bei Rusijos įtaka šioje šalyje gali apsunkinti prekių tranzitą šiuo keliu.
Šiuo atveju normalizacija su Turkija ir Azerbaidžanu bei sienų atvėrimas tampa itin svarbūs mažinant ekonominę priklausomybę nuo Rusijos. JAV pasiūlytas TRIPP projektas, jungiantis Azerbaidžaną ir Nachičevaną per Armėnijos teritoriją, turi daug potencialo šiuo požiūriu. TRIPP koridorius, ištęstas iki Turkijos teritorijos, galėtų ne tik prisidėti prie Armėnijos ir Europos prekybos stiprinimo, bet ir atverti galimybes ekonominiam bendradarbiavimui už Europos ribų, su Centrinės Azijos valstybėmis. Ekonominių partnerių įvairovė ir stipresnė integracija į prekybą su Europa sumažintų Rusijos ekonominio spaudimo poveikį ir leistų atsiriboti nuo EES.
Normalizacijos kliūtys
Normalizacija būtų politiškai reikšminga ne tik Armėnijai, bet ir Turkijai bei Azerbaidžanui, kadangi tai lemtų Rusijos įtakos regione mažėjimą. Vis dėlto išlieka aspektų, verčiančių kelti klausimą dėl proceso sėkmės.
Pirma, Azerbaidžano sustiprėjusi regioninė pozicija dėl Rusijos karo Ukrainoje ir Kalnų Karabacho karo pergalės vaidmuo Alijevo režimo populiarumo pakilime verčia manyti, kad normalizacija su Armėnija gali turėti mažiau naudos nei esama padėtis, nes Azerbaidžanas turi galimybes spausti Armėniją, reikalaujant kuo daugiau nuolaidų siekiant oficialios taikos. Antra, visuomenės nuotaikos, ypač Armėnijoje, turės didelę įtaką normalizacijos procesui. Kalnų Karabacho karas dešimtmečius buvo naudojamas kaip naratyvas, konstruojant abiejų valstybių tapatybę ir skatinant priešiškumą, o pats konfliktas yra gan šviežia patirtis. Šie veiksniai lemia, kad normalizacijos populiarumas visuomenėje gali skirtis nuo politinių lyderių ketinimų. Žinant, kad Azerbaidžanas reikalauja, jog Armėnija pakeistų konstituciją referendumu kaip taikos sąlygą, ir kad normalizacija su Turkija yra įmanoma tik po taikos su Azerbaidžanu, visuomenės nuomonė įgauna kone lemiamą reikšmę.
Birželio 7 d. rinkimai – geopolitinio kelio pasirinkimas
Artėjantys rinkimai ir Armėnijos piliečių sprendimas juose nulems Armėnijos užsienio politikos kryptį, įskaitant galimybę normalizuoti santykius su kaimynėmis ir mažinti priklausomybę nuo Rusijos. Rinkimų geopolitinį foną pabrėžia Pašinianui viešai išreikšta JAV ir ES parama bei didėjanti konfrontacija su Rusija ir jos bandymai įvairiais būdais paveikti rinkimus.
Rusijos kišimasis į rinkimus, siekiant išlaikyti Armėniją savo įtakos sfėroje, pasižymi taktikomis, kurios jau buvo išbandytos Rumunijoje ir Moldovoje. Socialiniuose tinkluose nuo 2025 metų galo vis intensyviau skleidžiama dezinformacija, nukreipta prieš pro-vakarietišką Armėnijos kryptį ir orientuota į aktualias politines problemas. Rusijos bandymai paveikti rinkimus taip pat siejami su Armėnų apaštališkąja bažnyčia, turinčia reikšmingą autoritetą Armėnijos visuomenėje. Istoriškai ši bažnyčia palaiko ryšius su Rusijos ortodoksų bažnyčia ir pačia valstybe. Didėjanti konfrontacija tarp Pašiniano ir Armėnijos bažnyčios atskleidžia, kad religinės organizacijos tampa dar vienu Rusijos įrankiu. Galiausiai visišką Rusijos desperaciją atskleidžia pranešimai, esą Rusijos armėnai yra organizuotai siunčiami į Armėniją balsuoti rinkimuose.
Rusijos diversijos leidžia manyti, kad Armėnijos tolimesnis judėjimas į Vakarus yra realus. Pašiniano ir „Civilinio kontrakto“ partijos populiarumas nuo praėjusių rinkimų sumažėjo, tačiau opozicinės jėgos neturi pakankamai stipraus konkurento ir išlieka susiskaldžiusios, todėl galimybės Rusijos įtakos mažėjimui ir normalizacijai lieka atviros.
Rekvizitai
Jaunųjų konservatorių lyga
Įmonės kodas: 295735870
Adresas
J. Jasinskio g. 17, Vilnius
Kontaktai
Tel. nr. +370 690 07445
El. paštas info@libertaspietas.lt