JAV rinkimai - pasaulinės reikšmės varžytuvės
POLITIKAAKTUALIJOS
Augustas Lukošius
11/2/20246 min skaitymo
Šie metai pasižymi ypatinga rinkimų gausa: Lietuvoje, Prancūzijoje, Europos Sąjungoje, Indijoje, JAV – visur vyksta rinkimai. Vieni svarbiausių pasaulio politinei erdvei šiais metais vykstančių rinkimų yra į Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidento postą. Kas ketverius metus vykstantys rinkimai visada pasižymi įtampa, neramumais, dezinformacijos kampanijomis, melais. Šių rinkimų laimėtojas nulemia, kokia linkme judės stipriausia ir galingiausia pasaulio valstybė, kurios pasekmės jaučiamos visuose pasaulio kampuose. JAV politinė sistema užtikrina, kad Prezidentūra, Senatas ir Atstovų rūmai visada bus įtampos taškai tarp dviejų partijų - Respublikonų ir Demokratų.
Šių metų pradžioje į Baltuosius rūmus patekti siekė du pagrindiniai kandidatai: dabartinis prezidentas Joe Bidenas ir buvęs prezidentas Donaldas Trumpas. Abudu siekė antros kadencijos. Tačiau po itin nepasisekusio J. Bideno pasirodymo prieš D. Trumpą birželį vykusiuose debatuose dabartinis prezidentas, net prieš debatus sulaukęs daug kritikos dėl sveikatos ir amžiaus, rodė aiškių komunikacijos sutrikimų, dėl kurių dauguma jo kolegų, rėmėjų ir balsuotojų reikalavo pasitraukimo iš rinkiminės kovos. Liepos mėnesį JAV prezidentas Joe Bidenas oficialiai paskelbė apie pasitraukimą iš prezidento rinkimų kovos ir skelbė palaikantis dabartinę Viceprezidentę Kamala Haris siekti Baltųjų rūmų.
Taigi, kas yra naujai išrinkta Demokratų partijos nominacija į prezidento postą? Kamala Haris yra 49-oji Viceprezidentė, buvusi Kalifornijos generalinė prokurorė, pirmoji istorijoje moteris, indoamerikietė, emigrantų šeimos dukra, išrinkta į JAV viceprezidento postą. Jos liberalių pagrindų kampanija siekia jaunų žmonių, afroamerikiečių ir paprastų dirbančių asmenų balsų [1].
Jos oponentas – Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Gimęs turtingoje šeimoje, Trumpas išgarsėjo kaip nekilnojamojo turto brokeris ir 2003 m. pradėjo vadovauti „NBC TV“ kanalo realybės šou „Mokinys“, o 2016 m. laimėjo rinkimus.
Net dvi apkaltas turėjęs ir oficialiai nuteistas baudžiamojoje byloje dėl 34 kaltinimų susijusių su buhalterijos klastojimu, Trumpas visgi išlieka populiarus tarp amerikiečių, paveiktų jo ultrakonservatyvios ir izoliacionizmu paremtos politikos [2].
Rugpjūčio 10 dieną įvyko antrieji JAV prezidento rinkimų debatai. Šį kartą tarp D. Trumpo ir K. Haris. Trumpui šį kartą buvo daug sunkiau, negu pirmuose debatuose – lengvai pirmavo, bet prieš 59 metų pasiruošusią ir susikaupusią Haris ėjosi ne taip sklandžiai, kaip prieš 81-erių Bideną. Pirmas moderatorių iškeltas klausimas – apie ekonomiką – pati svarbiausia ir aktualiausia problema rinkėjams. Haris pristatė savo vadinamajį „pasirinkimų“ ekonomikos planą, kurį sudaro mokesčių lengvatos šeimoms ir smulkiems verslams, socialinio draudimo platinimas, derybos mažinti vaistų kainas, didesni mokesčiai aukšto atlyginimo individams. Kita vertus, Trumpas darys, ką ir anksčiau darė - tarifai užsienio šalims, mažins korporatyvinius mokesčius, apibendrinus jo planą – abstraktūs pažadai pagerinti ekonomiką. Pasak šio kandidato, pagrindinė problema Amerikoje bei jos ekonomikai – Emigrantų antplūdis, kurie atima darbus ir griauna ekonomiką. Tačiau statistika rodo kitaip [3] - nuo emigrantų ekonomika auga greičiau ir vengia stagnacijos dėl padidėjusios darbo jėgos.
Statistikos rodo, kad Bideno administracijoje infliacija ženkliai padidėjo ir pasiekė naujas aukštumas [4], o tam įtakos turėjo naftos pramonės sunkumai, rusijos invazija į Ukrainą ir tiekimo grandžių sutrikimai. Šie faktoriai yra sunkiai suvaldomi, todėl pačio Bideno politika nėra atsakinga už infliaciją, kaip yra linkęs teigti Trumpas. Apibendrinus faktus, Bideno ir Haris administracija sugebėjo sugrąžinti stiprų ekonomikos augimą po rekordinio BVP kritimo [5], dėl kurio atsakinga Trumpo administracija ir jos nesėkmingos COVID-19 valdymo politikos. Tad ekonomikos srityje K. Harris įrodė, kad sugeba imtis konkrečių planų, o Trumpas vaikosi senų pažadų.
Debatams tęsiantis daug laiko buvo skirta aptarti socialines problemas. Abudu kandidatai nemažai kalbėjo apie „Roe v. Wade“ – kas tai yra? Tai itin svarbus JAV Aukščiausiojo Teismo nuosprendis konstituciškai apsaugoti moterų teisę į abortus. Jis buvo kontroversiškai nutrauktas 2022 metais, kai Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad tai „nebuvo šalies tradicijose ir istorijoje pagrindžiama vertybė“.
Žinoma, Respublikonai stipriai nepalaikė „Roe v. Wade“, o Demokratai, kaip Kamala, aršiai kritikavo jo nutraukimą. Haris teigė: jeigu ji bus išrinkta Prezidente, „Roe v. Wade“ nuosprendį sugrąžins ir apgins moterų teisę į abortus. Trumpo teiginys, kad demokratai palaiko 9 mėnesių abortą yra netiesa. Pats D. Trumpas sakė esą palaikantis abortus tik ekstremaliais atvejais. Remiantis statistikos duomenimis, 63% suaugę amerikiečiai palaiko aborto teisę dauguma atvejų [6].
Kitas itin aktualus iššūkis Jungtinėse Valstijose yra sveikata ir jos priežiūra, kadangi ši valstybė yra vienintelė išsivysčiusi šalis, kuri neturi universalaus ir visiems piliečiams prieinamo sveikatos draudimo.
2010 m. Tuometinis prezidentas Barakas Obama bandė tai pakeisti, įvesdamas „Obamacare“ sistemą, kuri yra didžiausia ir plačiausia šalies sveikatos draudimo sistema, siekianti apdrausti daugumą amerikiečių – tai nėra universalus draudimas, bet tai kryptingas žingsnis link geresnės sistemos. D. Trumpo 2016 m. rinkiminė kampanija ypač kritikavo ir siekė sistemą sunaikinti dėl per didelių nuostolių valstybės biudžetui. Net ir Trumpui tapus prezidentu, „Obamacare“ vis dėlto išliko, nors ir su mažesniu finansavimu. Taigi, moderatoriams iškėlus klausimus apie „Obamacare“ ir socialines garantijas Haris aiškiai pasakė, kad ji turi konkrečius planus pagerinti sveikatos draudimą ir socialinį draudimą. Kita vertus, Trumpas turi tik „idėjas apie planą“ ir pasak pačio Trumpo, jis „pagerins“ šią sistemą. Mūsų vienintelė išvada iš kandidatų komentarų – dominuoja abstrakcijos.
Valstybės sienos ir jų griežtumo politika Amerikoje išlieka itin karšta ir jautria tema. Juk 2016 m. Trumpo kampanijos pagrindinis siekis buvo Pietų sienos griežtinimas ir fizinio barjero Meksikos-JAV pasienyje pastatymas. Garsioji verslininko pozicija, kad emigrantai gadina šalį – ne paslaptis. Jau tikriausiai visi girdėjome debatuose nuskambėjusį, juoką keliantį ir absurdišką teiginį, kad: „Springfildo miestelyje Haičio imigrantai valgo vietinių kates ir šunis“. Iš kur jis tai ištraukė? – pasak jo, iš televizijos. Visgi tai yra aiškus melas, nė vienoje televizijos laidoje nebuvo minėta ši frazė [7]. Bet, be netyčinių komiškų komentarų, kokia yra Trumpo politika dėl imigrantų ir sienų? Pasak Respublikono plano, numatyta naudoti Nacionalinę gvardiją kartu su vietiniais pareigūnais sistemiškai surasti, areštuoti ir deportuoti kiekvieną nedokumentuotą imigrantą. Scena, skambanti kaip iš 1945-ųjų dokumentikos, tikrai galėtų materializuotis. Be to, imigracijos reikalavimų griežtinimas ir pasieniečių resursų praplatinimas tikrų tikriausiai yra numatyti. K. Haris nekomentavo apie savo planus dėl sienų apsaugos ir imigracijos, tačiau galime nuspėti, kad ji laikysis nuosaikesnės pozicijos, nemes atsakomybės dėl visų JAV problemų ant imigrantų ir sieks mažiau rasinio profiliavimo institucijose [8].
O dabar mums, lietuviams, svarbiausia bei aktualiausia tema – tarptautinė politika. Turbūt didžiausias Donaldo Trumpo kampanijos pavojus yra jo ketinimai „sustabdyti“ visus pasaulio karus, nuo Ukrainos iki Jemeno. Trumpas labai aiškiai pasakė, kad jis, paskambinęs ir pakalbėjęs, sustabdys šiuos karus, netgi prieš jo inauguraciją. Konservatyviems amerikiečiams tai skamba itin patraukliai, tolimų ir nežinomų karų stabdymas, kurie sukelia didelius finansinius nuostolius. Deja, šie karai yra labai gilūs, komplikuoti ir sunkiai sprendžiami. Tam tikros valstybės-agresorės visada sieks savo imperialistinių siekių, nepaisydamos susitarimų ir tarptautinės teisės taisyklių. Be stipraus NATO karinio aljanso, kurio neginčijamas lyderis yra Jungtinės Valstijos, globali pasaulio tvarka sugriūtų. Tad JAV turi itin svarbią rolę apsaugoti ir gelbėti šalis nuo agresorių ultranacionalistinių letenų. O galimas „taikos“ prezidentas, kuris atiduoda tą, ką diktatoriai prašo, kad, geriausiu atveju, tik laikinai sustabdytų karą, yra žalingas visoms pasaulio tautoms. K. Harris ganėtinai tikslingai apibūdino: „Diktatoriai kaip V. Putinas suvalgys Trumpą pietums.“ Kamalos esmines idėjas tarptautinėje sferoje galėtume apibūdinti paprastu teiginiu - derėtis su herojais, ne su diktatoriais. Pasak Viceprezidentės, ji pasiruošusi rengti daug derybų su Zelenskiu, tęsės siekti pergalės Ukrainoje, o Izraelyje idealiai nori pasiekti dviejų valstybių sprendimą – Izraelio ir nepriklausomos Palestinos, taip pat skatins paliaubas Gazos ruože. Ženkliai patrauklesnis planas, ir paprastam amerikiečiui, ir paprastam lietuviui.
Apibendrindamas straipsnį, noriu pabrėžti Donaldo Trumpo destruktyvumą demokratijos procesui. 2020 metų Sausio 6-osios įvykiai, kai respublikonų ir Trumpo fanatikai, lengvai paskatinti Trumpo, įsibrovė į JAV Kapitolijų ir bandė keisti demokratinį procesą, bus įrašyti į istorijos vadovėlius kaip tragiškas demokratijos išbandymas. Perversmas – štai kas nutiko tą dieną, o už tai atsakingas dvi apkaltas turėjęs, nuteistas nusikaltėlis, galimas prievartautojas Donaldas J. Trumpas. Kamalos pažadai ir idėjos gali nešti neapibrėžtumą, jos tikrosios vertybės nėra išgrynintos, ji plėšosi tarp kairės ir centro politinių spektrų, bet Kamala D. Harris yra ženkliai sąmoningesnis, stipresnis ir naudingesnis pasirinkimas į Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidento postą. Ne tik mūsų regionui, bet ir aiškumo bei stabilumo stokojančiam JAV demokratijos bastionui.
[2] https://www.pewresearch.org/politics/2024/04/09/the-partisanship-and-ideology-o
[3] https://www.bu.edu/articles/2024/do-immigrants-and-immigration-help-the-economy
[4] https://tradingeconomics.com/united-states/inflation-cp
[5] https://tradingeconomics.com/united-states/gdp
[6] https://www.pewresearch.org/short-reads/2024/03/25/what-the-data-s
