Pasaulinės lenktynės dėl Afrikos žemyno

Pasaulio kapitalistinėse pramonės lenktynėse pastaraisiais dešimtmečiais iškilo nauja finišo linija - Afrikos žemynas, o pirmaujantys bėgikai šiose lenktynėse yra Kinija, JAV ir Europos Sąjunga. Šių šalių tikslas - sustiprinti savo įtaką Afrikos žemyne per investicijas, prekybą, diplomatiją ir saugumo partnerystes.

Šiame žemyne gyvena apie 1,3 mlrd. žmonių, prognozuojama, kad iki 2050 m. šis skaičius išaugs iki 2,5 mlrd. [1]. 2024 m. Afrikoje Subsacharos regiono ekonomikos augimas buvo 3%, o 2023 m. – 2,4%, daugiausia dėl padidėjusio privataus vartojimo ir investicijų [2]. Tačiau nepaisant šio augimo, Afrika vis dar susiduria su dideliais iššūkiais, tokiais kaip skurdas ir aukštas nedarbo lygis. Šie veiksniai daro žemyną patraukliu šalims, siekiančioms sustiprinti savo įtaką per investicijas, prekybą, diplomatiją ir saugumo partnerystes.

Kinija tapo pagrindine investuotoja Afrikoje per savo BRI (angl. “Belt and Road Initiative”) iniciatyvą, kurios tikslas – sukurti prekybos ir infrastruktūros tinklą, jungiantį Aziją, Europą ir Afriką. Ši iniciatyva apima daugybę projektų, tokių kaip geležinkeliai, uostai ir keliai, kurie padeda gerinti Afrikos šalių infrastruktūrą ir skatinti ekonominį augimą. Nors Kinijos investicijos padėjo pagerinti infrastruktūrą, kai kurie pradėjo Kinija kaltinti vykdant „skolos spąstų diplomatiją“. Kai Afrikos šalys, pasiskolinusios dideles sumas iš Kinijos, susiduria su sunkumais grąžinant skolas, tai suteikia Pekinui politinę įtaką šiose šalyse. Kai kurios šalys, nesugebėjusios grąžinti skolų, turėjo perduoti Kinijai svarbius infrastruktūros objektus. Pavyzdžiui, Džibutis, kurio skola Kinijai siekia apie 71% šalies BVP, leido Kinijai įkurti karinę bazę savo teritorijoje [3]. Nors oficialiai tai nebuvo pateikta kaip skolos grąžinimo sąlyga, tokie veiksmai kelia susirūpinimą dėl galimų Kinijos skolos spąstų. Be ekonominių ryšių, Kinija stiprina savo politinę ir saugumo įtaką Afrikoje. Ji teikia paramą Afrikos šalims saugumo srityje tiekdama ginkluotę ir teikdama mokymus. Tačiau Kinijos ginklų pardavimas Afrikoje kartais kelia susirūpinimą dėl galimų jau esamų konfliktų eskalavimų ir žmogaus teisių pažeidimų. Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) ginklų perdavimo duomenų bazės duomenimis, Kinija šiuo metu yra didžiausia ginklų tiekėja Afrikoje į pietus nuo Sacharos ir sudaro 19% (2019–23 m.) importo iš šio regiono [4].

Daugiau apie „Juostos ir kelio“ iniaciatyvą: https://www.brookings.edu/articles/understanding-chinas-belt-and-road-infrastructure-projects-in-africa/

Tuo tarpu JAV irgi ilgą laiką buvo svarbi Afrikos partnerė, ypač prekybos ir investicijų srityse. JAV kompanijos investuoja į įvairius sektorius, tokius kaip energetika, technologijos ir žemės ūkis. Be to, JAV teikia paramą Afrikos šalims per įvairias programas, skirtas skatinti ekonominį augimą ir mažinti skurdą. Pavyzdžiui AGOA (angl. African Growth and Opportunity Act) 2000 m. gegužės mėn. priimtas Afrikos augimo ir galimybių aktas yra JAV ekonominio įsipareigojimo su Afrikos šalimis į pietus nuo Sacharos [5]. AGOA yra ilgalaikis įsipareigojimas, turintis platų abiejų partijų paramą Jungtinėse Valstijose. Saugumas taip pat yra svarbus JAV interesas Afrikoje. Pavyzdžiui, JAV teikia paramą šalims, kovojančioms su teroristinėmis grupuotėmis, tokiomis kaip „Boko Haram“ Nigerijoje ir „Al-Shabaab“ Somalyje [6]. JAV taip pat siekia skatinti demokratiją ir žmogaus teises Afrikoje. Per įvairias programas ir iniciatyvas JAV remia laisvus ir sąžiningus rinkimus, pilietinės visuomenės stiprinimą ir kovą su korupcija. Tačiau šios pastangos kartais susiduria su iššūkiais, ypač šalyse, kuriose politinė situacija yra nestabili.

ES irgi neatsilieka ir yra priskiriama kaip viena didžiausių Afrikos prekybos partnerių ir investuotojų. 2022 m. bendra ES ir Kenijos prekybos vertė siekė 3,3 mlrd. EUR, o ES yra pirmoji Kenijos eksporto paskirties šalis [7]. ES investicijos apima įvairius sektorius, tokius kaip energetika, infrastruktūra ir žemės ūkis. ES siekia partnerystės su Afrikos šalimis, pagrįstos bendromis vertybėmis ir tikslais. Vystomasis bendradarbiavimas yra svarbi ES strategijos dalis, siekiant skatinti tvarų vystymąsi, kovoti su skurdu ir stiprinti institucijas Afrikoje. Europos Sąjunga (ES) glaudžiai bendradarbiauja su Afrikos šalimis siekdama valdyti migracijos srautus, spręsti neteisėtos migracijos priežastis ir skatinti teisėtą migraciją [8]. Šis bendradarbiavimas apima paramą kuriant darbo vietas, gerinant gyvenimo sąlygas ir stiprinant sienų kontrolę. Pavyzdžiui, 2015 m. lapkričio mėn. ES ir Afrikos vadovai susitarė dėl Valetos veiksmų plano, kuriuo siekiama spręsti masinio migrantų antplūdžio į Europą problemą. Šis planas apima 16 konkrečių veiksmų, skirtų neteisėtos migracijos priežasčių šalinimui, teisėtos migracijos skatinimui, tarptautinės apsaugos stiprinimui ir bendradarbiavimui grąžinimo bei readmisijos srityse. Be to, 2015 m. buvo įsteigtas ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondas, kurio tikslas – pašalinti pagrindines priverstinio perkėlimo bei neteisėtos migracijos priežastis ir padėti geriau valdyti migraciją. Šio fondo bendras biudžetas viršija 5 mlrd. eurų. Taip pat vyksta dialogas tarp ES ir Afrikos šalių migracijos ir judėjimo klausimais, siekiant stiprinti bendradarbiavimą tokiose srityse kaip kova su prekyba žmonėmis, mobilumas ir darbo jėgos migracija bei tarptautinė apsauga.

Daugiau apie ES ir Afrikos bendradarbiavimą: https://www.consilium.europa.eu/lt/policies/eu-africa/?utm.com

Kinija išsiskiria greitu ir plataus masto infrastruktūros projektų įgyvendinimu Afrikoje, dažnai be griežtos kokybės kontrolės, ar susirūpinimu dėl žmogaus teisių. Tuo tarpu Vakarų šalys, tokios kaip JAV ir ES valstybės narės, dažnai reikalauja aukštų kokybės standartų ir gerų darbo sąlygų, prieš suteikdamos finansavimą. Afrika yra turtinga gamtinių išteklių, tokių kaip nafta, dujos, mineralai ir retieji metalai, kurie yra svarbūs pasaulinei ekonomikai. Kinija, JAV ir ES konkuruoja dėl prieigos prie šių išteklių, siekdamos užtikrinti savo pramonės poreikius ir energetinį saugumą. JAV, ES ir Kinija taip pat siekia didinti savo kultūrinę ir politinę įtaką Afrikoje. Tai apima švietimo programas, stipendijas, kultūrinius mainus ir žiniasklaidos projektus. Kinija steigia Konfucijaus institutus Afrikos šalyse, siekdama skleisti savo kalbą ir kultūrą. 2019 m. Kinija buvo įsteigusi 61 Konfucijaus institutą ir 48 Konfucijaus klases 46 Afrikos šalyse, kuriose per pastaruosius 14 metų mokėsi daugiau nei 15 000 studentų [9]. O JAV savo kultūrą siekia skleisti tokiomis iniciatyvomis kaip “Menas ambasadose”, kur suteikiama galimybė žmonėms, kurie neturi prieigos prie meno ar galimybių keliauti [10].

Europa siekia sustiprinti savo pozicijas Afrikoje, tačiau šiuo metu atsilieka nuo Kinijos investicijų masto ir greičio bei susiduria su JAV konkurencija. ES turėtų didinti investicijas, supaprastinti finansavimo procesus ir skatinti viešojo bei privataus sektoriaus partnerystes. Ypač svarbu sutelkti dėmesį į strategines sritis, tokias kaip žalioji energija ir infrastruktūra. Europos užsienio politika Afrikoje yra silpnesnė nei JAV ar Kinijos, todėl būtina stiprinti bendrą ES strategiją. ES turi siūlyti Afrikos valstybėms patrauklesnes alternatyvas nei Kinijos BRI iniciatyva, pavyzdžiui, mažinti prekybos barjerus ir skatinti vietinę gamybą. Parama technologijomis ir investicijomis į mokslinius tyrimus leistų Afrikai tapti savarankiškesnei.

Pasivyti Kiniją nebus lengva, nes ši Afrikoje veikia jau daugiau nei tris dešimtmečius. Tam reikalinga ilgalaikė strategija, kuri nesikeistų kas keletą metų. Europa turi būti lankstesnė ir pritaikyti savo pagalbos modelį pagal konkrečių Afrikos šalių poreikius. Dabartinė geopolitinė situacija gali atverti naujas galimybes, nes Kinijos ekonomikos lėtėjimas silpnina jos investicinį pajėgumą. Rusijos karas Ukrainoje nukreipė dalį ES resursų, tačiau tuo pat metu Afrikos valstybės ieško naujų partnerių. JAV ir Kinijos įtampa suteikia Europai progą įsitvirtinti kaip neutraliai, patikimai partnerei. Europa gali pasivyti Kiniją, jei sugebės koordinuoti savo politiką ir veikti efektyviau. Stiprindama demokratines institucijas ir investuodama į vietos ekonomiką, ES gali užtikrinti ilgalaikę įtaką. Svarbu, kad Europa ne tik konkuruotų su Kinija, bet ir pasiūlytų geresnę, tvaresnę plėtros alternatyvą.

Daugelis Afrikos šalių siekia pasinaudoti didžiųjų galių konkurencija, derėdamosios dėl geresnių investicijų sąlygų, finansavimo ar prekybos sutarčių. Pavyzdžiui, kai kurios valstybės, tokios kaip Nigerija ar Kenija, laviruoja tarp Kinijos ir Vakarų, siekdamos užtikrinti didžiausią naudą savo ekonomikai ir infrastruktūrai.

Prognozuojama, kad Afrikos reikšmė geopolitikoje tik didės, ypač dėl sparčiai augančios populiacijos ir didelių gamtinių išteklių atsargų. Tikėtina, kad Kinijos dominavimas infrastruktūros sektoriuje išliks, tačiau JAV ir ES didins savo įtaką per technologijų plėtrą, demokratijos skatinimą ir saugumo partnerystes. Ateityje tikėtina, kad konkurencija dar labiau sustiprės, o Afrikos šalių gebėjimas laviruoti tarp šių galių gali turėti lemiamos reikšmės jų ekonominei ir politinei raidai.